2013 m. sausio 13 d., sekmadienis

Antroji pagal atstuma nuo Saules planeta yra Venera. Jos vardas siejamas su romenu grožio ir meiles deive, tapacia senoves graiku Afroditei. Lietuviai ja laike Saules dukromis Vakarine ir Aušrine.

„Pioneer Venus“ kosminis aparatas „Venera 13“ kosminis aparatas
Venera turi apie 2800 km spindulio skysta branduoli, apie 3200 km storio silikatu mantija ir apie 16 km storio bazaltu pluta. Veneros paviršius nelygus, nusetas uolienu luitais, kuriu daugelis yra maždaug vieno metro skersmens. Yra dideliu (net iki 100 km skersmens) vulkanines kilmes krateriu. Aukšciausio kalno aukštis siekia apie 11 km. Venera — sausa ir karšta dykuma.
Jos atmosfera labai tanki, sudaryta iš anglies dioksido (apie 96 %), azoto (apie 3,5 %), vandens garu (apie 0,2 %) ir kt. Planetos paviršiuje atmosferos slegis net 90 kartu didesnis nei prie Žemes paviršiaus. 45—65 km aukštyje Venera dengia du sieros rugšties lašeliu debesu sluoksniai su juos skiriancia lengva miglele. Apatiniame sluoksnyje gali buti ir smulkiu sieros kristaleliu. Viršutiniuose sluoksniuose pucia pastovus rytu vejas, kurio greitis siekia iki 100 km/h.
Veneroje ryškus „šiltnamio reiškinys“ — atmosfera praleidžia regimuosius saules spindulius, planetos paviršius ikaista, taciau jo siunciamus infraraudonuosius spindulius sulaiko atmosferos anglies dioksidas. Gyvybes Veneroje nera.
Veneros sukimosi ašis beveik statmena orbitos plokštumai, todel Veneroje nesikeicia metu laikai. Saule teka vakaruose, o leidžiasi rytuose, nes Venera sukasi apie savo aši priešinga kryptimi negu Žeme. Magnetinis laukas labai silpnas. Žemes gyventojams Venera pirmoji sužiba saulelydžio danguje ir matoma ne ilhiau kaip 3 valandas nusileidus bei prieš sauleteki. Tai trecias pagal spindesi (po Saules ir Menulio) dangaus objektas, kurio didžiausias spindesys siekia minus 4,6 ryškio.
Venera palydovu neturi. Veneros fazes (matomos skritulio dalies kitima) 1611 m. atrado G.Galilejus (Italija), atmosfera - 1761 m. M.Lomonosovas (Rusija).

Veneros atmosfera ir paviršiu tyre tarpplanetiniai erdelaiviai: „Mariner 2“, „Mariner 5“, „Mariner 10“ 1962-74 m., „Pioneer-Venus 1“ ir „Pioneer-Venus 2“ 1978-92 m., „Magellan“ 1989-1994 m., „Galileo“ 1990 m., (JAV), SSSR - „Venera-1“ 1961 ir paskutine „Venera-16“ 1983 m., „Vega-1“, „Vega - 2“ 1985 m.



              Grįžti į pagrindinį puslapį >>